Anksčiau savanorišką praktiką galėdavo atlikti tik mokymosi įstaigos ugdytiniai, tačiau ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui ir jeigu mokomoji praktika yra įtraukta į mokymosi programą. Tam reikėdavo trišalės sutarties tarp praktikanto, organizacijos ir mokymosi įstaigos. Nors savanoriškos praktikos mokymosi tikslais išlieka, tačiau siekiant didesnės jaunimo integracijos į darbo rinką, 2014 m. liepos 23 d. įsigaliojo Užimtumo rėmimo įstatymo nuostatos, leidžiančios asmenims nuo 16 iki 29 metų atlikti savanoriškos praktiką.
Vienas iš didžiausių savanoriškos praktikos privalumų yra tai, kad neatlygintą savanorišką praktiką atliekantys asmenys yra draudžiami sveikatos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu valstybės lėšomis. Žinoma, apie atliekamą praktiką organizacija turi informuoti Sodrą pateikdama nustatytos formos pranešimus (1-SD ir 2-SD). Asmeniui, atliekančiam praktiką, jokių dokumentų pateikti nereikia.
Savanoriškos praktikos sutarties terminas negalės būti ilgesnis kaip 2 mėnesiai per kalendorinius metus. Savanoriškos praktikos sutartį bus galima sudaryti ne daugiau kaip 3 kartus, o bendras jo sudarytų savanoriškos praktikos sutarčių terminas negalės būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai.
Asmuo tuo pačiu metu atlikti savanorišką praktiką gali ne daugiau kaip pagal vieną savanoriškos praktikos sutartį.
Savanoriškos praktikos sutarčių skaičius įmonėje negali viršyti 10 procentų visų įmonės darbo vietų (pareigybių) skaičiaus. Savanoriškos praktikos sutartis negali būti sudaroma su juridiniais asmenimis, kurie per paskutinius 12 mėnesių nutraukė darbo sutartis su daugiau negu dešimtadaliu darbuotojų.
Savanoriškos praktikos sutarties formą galite rasti čia.
Savanoriška praktika – tai puiki galimybė jauniems asmenims įgyti praktinių įgūdžių realioje darbo rinkoje.
