2015 metų Pasaulio valstybių konkurencingumo tyrime Lietuva šoktelėjo į 28 vietą iš 34, aplenkdama kaimynes Estiją (34 vieta) bei Latviją (43 vieta) ir tai kol kas yra aukščiausias Lietuvos pasiektas rezultatas šių tyrimų istorijoje. Nepaisant to, šalies jaunieji verslo talentai dažniau renkasi dirbti didesnėms įmonėms nei steigti savo verslus. Tad pažvelkime į priežastis, dėl kurių inovatyviausios idėjos netampa realybe.
Viena dažniausių problemų – aplinkinių negatyvumas
Bet kokios idėjos įgyvendinimui reikia palaikymo. Tačiau realybėje ne visos idėjos sutinkamos džiaugsmingai. „Dažnai sutinku jaunų žmonių, kurių galvose sukasi puikios idėjos, tačiau paklausus, kodėl jie jų neįgyvendina, kad pasiektų savo tikslų, dažnai sulaukiu atsakymo – trūksta artimųjų palaikymo, jie visiškai nepritaria ir nepalaiko jų planų. Tačiau, kaip praktika rodo, kad inovacijos gimsta iš idėjų, kurios iš pradžių atrodė nerealios ir neįgyvendinamos“,- teigia VšĮ Inovacijų biuras direktorė Rasa Žilionė.
Lietuvių tautos verslumui įtakos turi ir mūsų kultūrinis identitetas. Nors jau senai nebeesame Tarybų Sąjungos sudėtyje, vyresnės kartos pasąmonėje dažnai dar išlikęs verslininko kaip nusikaltėlio ar „spekulianto“ suvokimas, kurio nepajėgia pakeisti nei prabėgęs laikas, nei sėkmingai besiplėtojančios lietuvių iniciatyvos. Aplinkos priešinimasis naujoms idėjoms ir neapibrėžtumui stabdo jaunimo iniciatyvas nė nepradėjus jų įgyvendinti ir patikrinti jų sėkmę.
Opi tema: ribotos finansavimo galimybės
Pastarosiomis dienomis Lietuvos verslininkai galėjo džiaugtis „Vinted“ (27 mln. USD) bei „TransferGo“ (2,5 mln. USD) sėkme gavus finansines injekcijas iš tarptautinių investuotojų, tačiau tokio masto investicijos Lietuvoje – išskirtiniai atvejai. Dažnai startuoliai susiduria su finansiniu barjeru: sėkmingieji renkasi steigti verslus iš savų lėšų, tačiau didžioji dauguma pasikliauja banko paskolomis. Griežti reikalavimai užkerta kelią planų įgyvendinimui, nes tik maža dalis naujai susikūrusių įmonių, kurios sugeba įrodyti savo sėkmingai vystomą veiklą yra privilegijuotos gauti banko finansinę pagalbą. Kapitalo stygius vis dažniau tampa viena iš jauno verslo stagnacijos, ar blogiausiu atveju – veiklos nutraukimo priežastimi.
Nepakankamas sėkmės istorijų viešinimas
Lietuvoje galime jau pateikti nemažai verslo sėkmės istorijų, kurios vis labiau motyvuoja jaunuosius verslininkus. Tokie žinomi lietuvių verslininkai kaip Ilja Laurs, „Makalius“ žinomas kaip Rimvydas Širvinskas ar „Uoga uoga“ įkūrėjos Jelena Sokolovska ir Jovita Vyšniauskienė jau yra tapę pavyzdžiu jaunajai Lietuvos verslininkų kartai, tačiau šioje plotmėje pasigendame naujų veidų kurie padrąsintų kitus steigti savo pačių kompanijas.
Lietuva turi ne vieną itin sėkmingai veikiantį jauną verslą, tačiau dažnai organizacijoms trūksta viešumo – dauguma būtų nustebinti kiek sėkmės istorijų būtų galima papasakoti ir taip įkvėpti vis dar dvejojančius dėl verslo kūrimo. Beje, ne visi sėkmingi verslininkai nori dalintis savo “sėkmės receptais” nenorėdami įgyti naujų konkurentų. Autoritetų bei mentorių trūkumas pakiša koją Lietuvos įmonių vystymuisi bei smukdo motyvacijos lygį tarp naujosios kartos inovatorių.
Išeitis – Europos parama bei patirtis
Nors situacija pradedantiesiems verslininkams Lietuvoje nėra pati palankiausia, yra veiksmingų mechanizmų, kurie gali padėti pasiryžti imtis savo idėjų įgyvendinimo. Vis daugiau entreprenerių atranda Europos Sąjungos pagalbą jaunam verslui – finansinę (Europos Socialinis Fondas, Europos Komisija), informacinę (Europos Komisija) bei motyvacijos ir mokymo (ESF mokymo tinklai). Dalyvaujama Erasmus+ programose jaunam verslui, kur įgijama patirtis iš užsienio bendraminčių bei jau daug pasiekusių naujų kompanijų, randami mentoriai bei naudingos pažintys ar net gaunama finansinė parama. Vienas iš jų – „Būk verslus“ studentų verslo projektų konkursas, vyksiantis 2016-2017 metais Lietuvoje. Renginys suteikia galimybę Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams atstovauti savo mokslo institucijas ir įgyvendinti projektus skirtingose Lietuvos savivaldybėse. Projektas siekia kurti naujas darbo vietas, pritraukti investicijas ir prisidėti prie ekonominio vystymosi. Konkurse gali dalyvauti bet kurios Lietuvos aukštosios mokyklos studentai, registruodami savo komandas ir pasirinkdami savivaldybę, kurioje bus įgyvendinamas projektas. Šis konkursas taip pat yra dalis Erasmus+ projekto, kurį įgyvendina JCI Latvia (Latvija) bei VšĮ Inovacijų biuras (Lietuva). Daugiau informacijos apie konkursą bei jo tikslus rasite projekto internetinėje svetainėje www.bukverslus.lt arba Facebook paskyroje „Būk verslus – studentų verslo projektų konkursas“.
Parengė: Patricija Pilipavičiūtė
