Karjera tvarioje bendruomenėje? Tai klausimas, kurį daugelis žmonių užduoda sau, kai ieško savo kelio darbo rinkoje. Tvari bendruomenė yra tokia, kuri nekenkia aplinkai, skatina socialinę lygybę ir ekonominę gerovę. Tokios bendruomenės siekia išsaugoti gamtos išteklius ir pagerinti gyvenimo kokybę ateities kartoms. Karjera tvarioje bendruomenėje gali būti įvairių sričių ir profesijų, nuo aplinkosaugos inžinieriaus iki socialinio darbuotojo. Pavyzdžiui, aplinkosaugos inžinierius gali dirbti su atsinaujinančios energijos technologijomis, o socialinis darbuotojas gali padėti mažinti skurdą ir nelygybę. Svarbiausia yra turėti aistrą ir motyvaciją spręsti globalias problemas ir prisidėti prie bendro tikslo.
Tvarios bendruomenės – tai ne tik gražus žodis, bet ir reali galimybė kurti geresnę ateitį savo kraštui. Lietuvoje yra daugiau nei 2000 bendruomenių, kurios aktyviai dalyvauja savo vietovės gyvenime, puoselėja kultūros paveldą, skatina žaliąjį gyvenimo būdą ir prisideda prie ekonomikos augimo.
Šią savaitę vyko praktinė konferencija „Tvarių bendruomenių įgalinimas: žaliasis gyvenimo būdas, kultūros paveldas ir ekonomika“ pritraukusi gausybę dalyvių iš visos Lietuvos. Konferencijoje savo įžvalgomis dalijosi Seimo, Kultūros ministerijos, bendruomenių, neformalaus švietimo, bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Seimo narys Kasparas Adomaitis, kuris yra tvarių bendruomenių entuziastas ir aplinkosauginių projektų iniciatorius, pabrėžė, kad svarbiausia yra susitarimas tarp bendruomenės narių dėl bendrų tikslų ir vertybių bei pateikė praktinius pavyzdžius, kaip buvo išspręstos analogiškos situacijos, susijusios su žvejyba, Lietuvoje ir Turkijoje. Anot Seimo nario, tvarios bendruomenės yra ne tik naudingos savo nariams, bet ir visai visuomenei. Jos prisideda prie socialinės sanglaudos, regioninio vystymosi ir klimato apsaugos.
Įkvepiantis pavyzdys, anot Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovės Donatos Armanavičienės, – Daunorių krašto bendruomenė „Ažu Tauragną“, kuri per dvejus metus įgyvendino daugybę projektų, susijusių su vietos istorija, kultūra ir socialine atsakomybe. Bendruomenės nariai pastatė kryžių ir vartus kapinaitėse, restauravo bažnyčios vartus ir paveikslus, atstatė koplytstulpį, sutvarkė klebonijos ir bažnytėlės aplinką, išleido knygas vietos tarme ir etnografija, sukūrė socialinį verslą – pramoginį laivą Tauragno ežere ir investavo pelną į daugiavaikių šeimų ir senyvo amžiaus žmonių paramą.
Vilniaus bendruomeninių organizacijų sąjungos pirmininkė Neringa Kleniauskienė pasakojo, kad Balsių bendruomenė kaip viena aktyviausių bendruomenių Vilniuje savo veiklomis prisidėjo prie bendruomenės gerovės: įrengė Balsių mitologinį parką, pojūčių skverelį, Balsių stadioną, baigia suremontuoti Balsių bendruomenės namus, kur vyksta įvairios edukacinės veiklos tiek vaikams, tiek suaugusiems, veikia bibliotekėlė, įkurta eko-socialinė parduotuvėlė „Vienas kitam“, kur prekiaujama žmonių paaukotais, dar tinkamais naujam gyvenimui daiktais, o lėšos, gautos juos pardavus, skiriamos iš pradžių bendruomenės namų ir veiklų juose vystymui, o vėliau ir socialinei pagalbai sudėtingose situacijose atsidūrusiems žmonėms. Jeigu būtų valdžios atstovė, Neringa Kleniauskienė, pirmiausia, bendrautų ir bendradarbiautų su bendruomenėmis bei nevyriausybinėmis organizacijomis ir bandytų įsiklausyti į žmonių pateiktus poreikius.
Erasmus+ projekto „Įgalintų tvarių bendruomenių kūrimas: žaliasis gyvenimo būdas, kultūrinis paveldas ir ekonomika“ koordinatorė Laura Galdikaitė pasidalijo tarptautinio projekto patirtimi: jog itin svarbu pateikiant praktinius pavyzdžius ir rekomendacijas, kurti ir plėtoti tvarias bendruomenes, integruojant žaliąjį gyvenimo būdą, kultūros paveldą ir ekonomiką. Visko pradžia edukacija – tad drauge su partneriais iš Airijos, Italijos, Turkijos, Graikijos ir Ispanijos sukūrė mokymų vadovą, gidą edukatoriams bei e-mokymosi platformą reikiamoms žinioms ir įgūdžiams įgyti.
VšĮ „Žinių kodas“ vadovė, Europos Klimato pakto ambasadorė Rasa Žilionė išreiškė viltį, kad bendruomenės bei organizacijos taps tvaresnėmis ir aktyviai prisidės prie Europos tikslo tapti klimatui neutraliu žemynu iki 2050 metų.
Inovacijų biuro projektų koordinatorė Vaiva Gudaitytė atskleidė, kad norint, jog bendruomenės taptų tvariomis, jos turėtų aktyviai prisidėti prie Darnaus vystymosi tikslų (DVT), kuriuos numatė Jungtinių Tautų Organizacija įgyvendinti iki 2030 metų. Anot Vaivos Gudaitytės šiuo metu vykdomi Erasmus+ projektai „DVT įgyvendintojo įrankiai“, „Miškas jaunimui“, „Žaidybinimo, skaitmeninimo ir praktinės priemonės žiedinės ekonomikos įgūdžiams ugdyti“ prisideda prie įvairių Darnaus vystymosi tikslų, kurių vienas svarbiausių yra švietimas. Be šio tikslo įgyvendinimo, kitų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas praktiškai neįmanomas.
Konferencijos dalyviai sutiko, kad tvarių bendruomenių kūrimas ir stiprinimas yra ilgalaikis ir sudėtingas procesas, kuriam reikalingas ne tik entuziazmas ir iniciatyva, bet ir kompetencijos, finansavimas ir institucinė parama, o tvarių bendruomenių veikla yra vertinga ir naudinga tiek pačioms bendruomenėms, tiek visai visuomenei. Jos ne tik skatina pilietiškumą, solidarumą, kūrybiškumą, inovatyvumą, tačiau ir kuria visapusišką gerovę esamai ir ateities kartoms.
