Tvarios bendruomenės – tai ne tik gražus žodis, bet ir reali galimybė kurti geresnę ateitį savo kraštui. Lietuvoje yra daugiau nei 2000 bendruomenių, kurios aktyviai dalyvauja savo vietovės gyvenime, puoselėja kultūros paveldą, skatina žaliąjį gyvenimo būdą ir prisideda prie ekonomikos augimo.

Šią savaitę vyko praktinė konferencija „Tvarių bendruomenių įgalinimas: žaliasis gyvenimo būdas, kultūros paveldas ir ekonomika“ pritraukusi gausybę dalyvių iš visos Lietuvos. Konferencijoje savo įžvalgomis dalijosi Seimo, Kultūros ministerijos, bendruomenių, neformalaus švietimo, bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Seimo narys Kasparas Adomaitis, kuris yra tvarių bendruomenių entuziastas ir aplinkosauginių projektų iniciatorius, pabrėžė, kad svarbiausia yra susitarimas tarp bendruomenės narių dėl bendrų tikslų ir vertybių bei pateikė praktinius pavyzdžius, kaip buvo išspręstos analogiškos situacijos, susijusios su žvejyba, Lietuvoje ir Turkijoje. Anot Seimo nario, tvarios bendruomenės yra ne tik naudingos savo nariams, bet ir visai visuomenei. Jos prisideda prie socialinės sanglaudos, regioninio vystymosi ir klimato apsaugos.

Įkvepiantis pavyzdys, anot Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovės Donatos Armanavičienės, – Daunorių krašto bendruomenė „Ažu Tauragną“, kuri per dvejus metus įgyvendino daugybę projektų, susijusių su vietos istorija, kultūra ir socialine atsakomybe. Bendruomenės nariai pastatė kryžių ir vartus kapinaitėse, restauravo bažnyčios vartus ir paveikslus, atstatė koplytstulpį, sutvarkė klebonijos ir bažnytėlės aplinką, išleido knygas vietos tarme ir etnografija, sukūrė socialinį verslą – pramoginį laivą Tauragno ežere ir investavo pelną į daugiavaikių šeimų ir senyvo amžiaus žmonių paramą.

Vilniaus bendruomeninių organizacijų sąjungos pirmininkė Neringa Kleniauskienė pasakojo, kad Balsių bendruomenė kaip viena aktyviausių bendruomenių Vilniuje savo veiklomis prisidėjo prie bendruomenės gerovės: įrengė Balsių mitologinį parką, pojūčių skverelį, Balsių stadioną, baigia suremontuoti Balsių bendruomenės namus, kur vyksta įvairios edukacinės veiklos tiek vaikams, tiek suaugusiems, veikia bibliotekėlė, įkurta eko-socialinė parduotuvėlė „Vienas kitam“, kur prekiaujama žmonių paaukotais, dar tinkamais naujam gyvenimui daiktais, o lėšos, gautos juos pardavus, skiriamos iš pradžių bendruomenės namų ir veiklų juose vystymui, o vėliau ir socialinei pagalbai sudėtingose situacijose atsidūrusiems žmonėms. Jeigu būtų valdžios atstovė, Neringa Kleniauskienė, pirmiausia, bendrautų ir bendradarbiautų su bendruomenėmis bei nevyriausybinėmis organizacijomis ir bandytų įsiklausyti į žmonių pateiktus poreikius.

Erasmus+ projekto „Įgalintų tvarių bendruomenių kūrimas: žaliasis gyvenimo būdas, kultūrinis paveldas ir ekonomika“ koordinatorė Laura Galdikaitė pasidalijo tarptautinio projekto patirtimi: jog itin svarbu pateikiant praktinius pavyzdžius ir rekomendacijas, kurti ir plėtoti tvarias bendruomenes, integruojant žaliąjį gyvenimo būdą, kultūros paveldą ir ekonomiką. Visko pradžia edukacija – tad drauge su partneriais iš Airijos, Italijos, Turkijos, Graikijos ir Ispanijos sukūrė mokymų vadovą, gidą edukatoriams bei e-mokymosi platformą reikiamoms žinioms ir įgūdžiams įgyti.

VšĮ „Žinių kodas“ vadovė, Europos Klimato pakto ambasadorė Rasa Žilionė išreiškė viltį, kad bendruomenės bei organizacijos taps tvaresnėmis ir aktyviai prisidės prie Europos tikslo tapti klimatui neutraliu žemynu iki 2050 metų.

Inovacijų biuro projektų koordinatorė Vaiva Gudaitytė atskleidė, kad norint, jog bendruomenės taptų tvariomis, jos turėtų aktyviai prisidėti prie Darnaus vystymosi tikslų (DVT), kuriuos numatė Jungtinių Tautų Organizacija įgyvendinti iki 2030 metų. Anot Vaivos Gudaitytės šiuo metu vykdomi Erasmus+ projektai „DVT įgyvendintojo įrankiai“, „Miškas jaunimui“, „Žaidybinimo, skaitmeninimo ir praktinės priemonės žiedinės ekonomikos įgūdžiams ugdyti“ prisideda prie įvairių Darnaus vystymosi tikslų, kurių vienas svarbiausių yra švietimas. Be šio tikslo įgyvendinimo, kitų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas praktiškai neįmanomas.

Konferencijos dalyviai sutiko, kad tvarių bendruomenių kūrimas ir stiprinimas yra ilgalaikis ir sudėtingas procesas, kuriam reikalingas ne tik entuziazmas ir iniciatyva, bet ir kompetencijos, finansavimas ir institucinė parama, o tvarių bendruomenių veikla yra vertinga ir naudinga tiek pačioms bendruomenėms, tiek visai visuomenei. Jos ne tik skatina pilietiškumą, solidarumą, kūrybiškumą, inovatyvumą, tačiau ir kuria visapusišką gerovę esamai ir ateities kartoms.

Pardavimų vadybininkas yra asmuo, kuris atsakingas už klientų poreikių nustatymą ir tenkinimą, bendradarbiavimą su kitais skyriais ir partneriais, bei rezultatų analizę ir vertinimą. Pardavimų vadybininko darbas yra sudėtingas ir reikalauja daug įgūdžių: teisės pagrindų, apskaitos ir vadybos, marketingo ir komunikacijos pagrindų.

Visų šių įgūdžių kompleksą galite įgyti Mokymų centre PRO: https://mokymaipro.lt/listings/n06-pardavimu-vadybininko-darbo-pagrindai/

Pardavimo vadybininko darbas yra labai įdomus ir naudingas tiek asmeninei, tiek profesinei plėtrai. Štai kokie yra pagrindiniai pardavimų vadybininko darbo privalumai:

– Galimybė tobulėti ir mokytis. Pardavimų vadybininkas nuolat susiduria su naujais iššūkiais, tendencijomis ir konkurencija, todėl turi būti nuolat pasirengęs prisitaikyti ir mokytis. Pardavimų vadybininkas gali tobulinti savo komunikacijos, derybų, vadovavimo, organizavimo, analitinio ir kritinio mąstymo, kūrybiškumo ir kitus įgūdžius, kurie padeda ne tik darbe, bet ir gyvenime.
– Galimybė užmegzti naudingus ryšius. Pardavimų vadybininkas turi bendrauti su daugybe žmonių iš skirtingų sričių, įmonių ir šalių, todėl gali užmegzti naudingus ryšius ir plėtoti savo tinklą. Pardavimų vadybininkas gali susirasti potencialių klientų, partnerių, tiekėjų, konsultantų, mentorių ar draugų, kurie gali padėti jo karjeroje ar asmeniniame gyvenime.
– Galimybė daryti įtaką ir keisti. Pardavimų vadybininkas turi galimybę daryti įtaką savo klientams, komandai, įmonei ir rinkai. Pardavimų vadybininkas gali pateikti savo idėjas ir pasiūlymus, kaip pagerinti produktus ar paslaugas, kaip patenkinti klientų poreikius ir lūkesčius, kaip padidinti pardavimus ir pelną, kaip stiprinti įmonės poziciją ir reputaciją. Pardavimų vadybininkas gali keisti savo klientų gyvenimus ar verslus teigiamu būdu.
– Galimybė būti vertinamam ir apdovanotam. Pardavimų vadybininkas yra vienas iš svarbiausių žmonių įmonėje, nes jis tiesiogiai prisideda prie jos sėkmės ir augimo. Pardavimų vadybininkas yra matomas ir vertinamas ne tik savo vadovų, bet ir savo klientų ir partnerių. Pardavimų vadybininkas gali gauti ne tik finansinę atlyginimo dalį už savo rezultatus, bet ir kitokias paskatas ar apdovanojimus, pvz., keliones, dovanas, mokymus ar karjeros galimybes.

Vidutinis darbo užmokestis Vilniuje yra 3484 eur, neatskaičius mokesčių (2023 m. rugpjūčio mėn. duomenimis).

Pardavimų vadybininkas darbo rinkoje yra viena iš paklausiausių darbo pozicijų. Darbo pasiūlymai: https://www.cvbankas.lt/darbo-pasiulymai-pardavimu-vadybininkams

2023 m. rugpjūčio mėn. skelbiamas pardavimų vadybininko mėnuo ir šiems mokymams taikoma 15% nuolaida. Daugiau informacijos: https://mokymaipro.lt/listings/n06-pardavimu-vadybininko-darbo-pagrindai/

Daugumos jų gautas išsilavinimas nesuteikė būtinųjų įgūdžių darbo susiradimui, nepakanka kvalifikacijos tolesniam mokymuisi, o tam įtakos turi ir nepalankios gyvenimo sąlygos. Nepaisant išsilavinimo spragų, dauguma šiuolaikinių jaunų žmonių moka naudotis išmaniosiomis technologijomis, todėl skaitmeninė patirtis gali būti tiltas į pakartotinį jų įsitraukimą, jei bus suteiktas tinkamas švietimas.

Kuriant filmą ugdomi idėjų generavimo, darbo komandoje, laiko planavimo, kūrybiškumo, atsakomybės prisiėmimo, komunikacijos įgūdžiai bei geriau įvaldomos informacinės ir komunikacinės technologijos.

Net 350 jaunų žmonių turėjo galimybę dalyvauti tarptautinio Erasmus+ projekto „Skaitmeninės kartos NEET atstovų skatinimas grįžti mokytis ar įsidarbinti“ (NEET-IDEA) mokymuose Lietuvoje, Airijoje, Kroatijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Čekijoje, Bulgarijoje. Informacinių technologijų dėka niekur nesimokantys ir nedirbantys kūrė trumpametražius filmus, kurių tema buvo „Mano svajonių darbas“.

Šį mėnesį Vilniuje praūžė tarptautinis NEET-IDEA filmų festivalis, kuriame buvo nominuotas net 21 trumpametražis filmas – trys atrinkti geriausi filmai iš kiekvienos minėtos šalies. Publikos ir komisijos narių sprendimu net dvi prizinės vietos – pirmoji ir trečioji – atiteko komandoms iš Lietuvos. Tuo tarpu antrąją vietą iškovojo komanda iš Čekijos.

Šio tarptautinio projekto iniciatorius – Inovacijų biuras. Pasak Inovacijų biuro vadovės Rasos Žilionės, visi dalyvavusieji projekto veiklose – jau nugalėtojai. Žengti pirmą žingsnį tam, kad būtų įgyti nauji įgūdžiai, reikalingi darbo rinkoje – tai didelis pasiekimas. Net ir žengdami mažus žingsnius galime judėti link savo svajonių darbo.

Visus tarptautiniam NEET-IDEA filmų festivaliui nominuotus trumpametražius filmus galima rasti: čia

Visgi anglų kalba reikalinga ne tik užsienyje, bet ir visai čia pat. Populiariausių darbo skelbimų portalo CVbankas.lt duomenimis, net 39 procentai visų darbo skelbimų „Lietuvoje“ jau reikalauja anglų kalbos, tad ji tampa būtinybe tiek jauniems, tiek į antrą karjeros pusę įžengusiems asmenims. Stebint šias tendencijas, buvo nuspręsta patikrinti, kaip patys lietuviai apibūdina savo anglų kalbos žinias.

Lietuviai tikina anglų kalbą mokantys puikiai arba labai gerai

Šių metų spalio mėnesį CVbankas.lt portale atlikta kandidatų į darbo vietas anglų kalbos žinių įsivertinimo analizė. Rezultatai parodė, kad lietuviai savo įgūdžius vertina puikiai ar gerai – tokį įvertinimą savo kalbėjimo žinioms priskyrė net 58 % atsakiusiųjų, rašymo žinioms – 59 % ir net 68 % visų apklaustųjų pažymėjo, kad anglų kalbą supranta puikiai arba gerai. Geriausiai savo žinias vertina dirbantieji marketingo ir informacinių technologijų srityse. Taip pat neblogai savo žinias vertina prekybos, klientų aptarnavimo, konsultavimo ir transporto-logistikos srityse dirbantys asmenys.

Mokiniai greičiausiai išmoksta susikalbėti paprastomis frazėmis

Siekdami apžvelgti besimokančiųjų anglų kalbos pasiekimus, išsamią kalbos testų analizę atliko ir anglų kalbos mokykla „Intellectus“ – išnagrinėta daugiau nei 25 tūkstančiai mokinių testų iš pastarųjų ketverių metų. Kaip teigė mokyklos įkūrėjas Andrius Ingelevič, daugelio mokinių rezultatai atspindėjo tarptautinių rodiklių tendencijas: „Kalbos testų analizė atskleidė, kad didžiausia dalis mokinių – net 30 % – yra pasiekę A1 lygį, kuris leidžia suprasti kasdienius angliškus posakius ir kalbėti paprastomis frazėmis. Tai ypač geras pasiekimas tiems, kurie anglų kalba nekalbėjo prieš pusmetį. Šie rezultatai atitinka tarptautinius rodiklius. Visgi Cvbankas.lt analizė parodo, kad galimai žmonės pervertina savo kalbos lygį. Greičiausiai taip atsitinka, kai vertinami tik įgūdžiai susikalbėti gyvenimiškose situacijose, bet neįvertinamos gramatikos ar rašybos žinios. Abejojant dėl savo tikrojo kalbos lygio, rekomenduoju jo nespėlioti, o atlikti objektyvų testą, kuriame bus patikrintas ne tik kasdienių frazių supratimas, bet ir gebėjimas vartoti skirtingus anglų kalbos laikus bei sudėtingesnių tekstų supratimas. Tokį nemokamą testą siūlome ir mūsų mokyklos interneto puslapyje.“

Tarp besimokančiųjų papildomai daugėja pažengusiųjų kalbos vartotojų

Edukologas pratęsė kalbos testų analizės apžvalgą, pasidžiaugdamas, kad yra džiuginančių pokyčių – padaugėjo kalbančiųjų B2 (pažengusiųjų) lygiu. „Džiugu, kad anglų kalbos lygis kasmet gerėja – per ketverius metus aukščiausio C1 kalbos lygio vartotojų mūsų mokykloje padaugėjo net 7 %. Čia labiausiai pasižymėjo 30–40 metų asmenys, aktyviai lankę kursus ir siekę geresnių darbo perspektyvų,“ –„Intellectus“ kalbos testų analizės rezultatus pristatė anglų kalbos specialistas, pridurdamas, kad pasiektas B2 kalbos lygis leidžia kalbėti beveik kaip tikriems anglakalbiams, įvaldyti daugybę frazeologizmų, aiškiai išdėstyti savo nuomonę, suprasti ilgus sudėtingus tekstus ir potekstę.

Įgytas aukštesnis kalbos lygis leidžia turiningai atostogauti užsienyje ir aktyviai įsitraukti į pokalbius

Pasak A. Ingelevič, asmenims, kurie nori anglų kalba kalbėti tik atostogų metu užsienyje – susikalbėti trumpomis frazėms, išmokti prisistatyti ir paklausti, kur yra ieškomas turistinis objektas, užtenka ir A1 ar A2 lygio. Tačiau, edukologo nuomone, norint jaustis geriau, tai yra kalbėti rišliau, pasidalinti savo įžvalgomis, suprasti ilgesnius ir sudėtingesnius pokalbius, mokėti išsisukti iš netikėčiausių situacijų, reikėtų pasiekti B1 ir aukštesnį kalbos lygį. „Analizuojant kalbos testų rezultatus matyti įvairios tendencijos skirtingose amžiaus grupėse. Pavyzdžiui, 50–60 metų ir 60+ grupėse beveik 50 % žmonių rekomendacija išlieka ir toliau mokytis A2 lygio. Paprasčiau tariant, šie žmonės jau mokėtų paklausti, kur Londone išgerti skanios kavos, kuriuo autobusu atvažiuoti iki Bekingemo rūmų ar kaip vaizdo skambučio metu prisistatyti užsienyje gyvenantiems anūkams. Visgi šių anglų kalbos žinių neužteks suprasti įdomų gido pasakojimą apie rūmus, baristos išklausinėti paslapčių apie skaniausios kavos ruošimą ar paklausti anūkų apie mokykloje vykstančius nuotykius. Norint įgalinti savo anglų kalbos žinias, tikrai verta mokytis toliau ir siekti B1 lygio, kurį pasiekus galima laisvai bendrauti tiek keliaujant, tiek laisvalaikiu ar darbo reikalais,“– teigė anglų kalbos specialistas.

Anglų kalbos reikalavimai jaunimui – kur kas aukštesni nei vyresnio amžiaus žmonėms

Kaip parodė „Intellectus“ kalbos testų analizės rezultatai, labai aukštu ir aukštu anglų kalbos lygiu pasižymi 20–30 metų asmenys, kuriems keliami ypač aukšti darbdavių reikalavimai mokėti anglų kalbą. Darbdaviai dažnai tikisi, kad jaunuoliai mokės anglų kalbą kone kaip gimtakalbiai. Tam, pasak A. Ingelevič, didelę įtaką padarė nepriklausomos Lietuvos tobulėjimas ir globalizacijos procesai – jaunesnioji karta populiariausią užsienio kalbą girdi nuo mažumės, o, norėdami įsidarbinti tarptautinėse įmonėse, privalo turėti ne tik teorinių, bet ir praktinių užsienio kalbos įgūdžių. Anglų kalbos specialisto nuomone, šios tendencijos neišvengiamai daro įtaką darbo skelbimų reikalavimams, o kartu – ir lūkesčiams vyresnių žmonių kvalifikacijai.

„Jaunų žmonių anglų kalbos testų atlikimas ir kalbos lygis sparčiai auga – poreikį tam diktuoja noras pasiekti sėkmingos karjeros bei Lietuvoje vis dažniau įsikuriantys tarptautiniai verslai. Akivaizdu, kad jaunosios kartos atstovai siekia būti konkurencingi nuo pat pradžių ir į anglų kalbą žiūri rimtai. Visgi, čia norėčiau paskatinti ir įkvėpti vyresniuosius perimti pavyzdį iš jaunuolių. Mūsų mokymo praktika rodo, kad 50 metų sulaukę ir vyresni asmenys gali išmokti anglų kalbos net nuo nulio,“ – tvirtino A. Ingelevič.

Anglų kalba gali padėti išsaugoti solidų darbą iki pat pensijos

Populiariausio Lietuvoje darbo skelbimų portalo CVbankas.lt atstovas Tomas Toleikis pridūrė, kad darbo rinkoje anglų kalbos poreikis laikui bėgant turėtų tik dar labiau didėti, todėl jos pradėti mokytis ypač pravartu siekiantiems išlaikyti kvalifikuotą darbą iki pensijos: „Gimtosios kalbos Lietuvos darbo rinkoje paprasčiausiai nebepakanka. Išmokę anglų kalbą bei mokėdami kitą, pavyzdžiui, vokiečių, lenkų ar rusų, vyresni asmenys kvalifikuotą darbą gali sėkmingai dirbti iki pat pensinio amžiaus. Anglų kalbos mokėjimas, į kurį tikrai atsižvelgia darbdaviai, yra papildomas pranašumas prie solidžios darbo patirties. Vyresniems žmonėms tikrai nereikia kaip jaunuoliams mokėti C1 kalbos lygio – daugeliui perspektyvių darbo vietų pakaktų pasiekti ir B1 lygį. Juk net ir būdami 50-ies, prieš akis dar turime bent 15 metų produktyvaus darbo, todėl mokytis naujų, gal jus iš pradžių net ir gąsdinančių dalykų – naujos užsienio kalbos, kompiuterinio raštingumo ar net programavimo įgūdžių, perkopus į antrąją karjeros pusę, tikrai verta ir tai ilgainiui atsiperka.“

CVbankas.lt informacija

Be abejo, siekiant, kad darbuotojai jau būtų sąmoningi ir tausojantys aplinką, būtina pasitelkti inovatyvias priemones kiek įmonama anksčiau.

Erasmus+ „Papildytoji realybė aplinkosaugos švietime“ projektas yra naujas ir neįprastas būdas, pasitelkiant papildytąją realybę, kaip edukacijos priemonę jaunimui, kad pastaroji būtų šiems įdomi, interaktyvi, įtraukianti ir informatyvi. Šis projektas ir jo pristatomos priemonės leidžia edukatoriams mokyti jaunimą apie ekologiją ir tvarų gyvenimą per interaktyvią mediją, pasinaudojant savo išmaniaisiais telefonais.

Kartu su partneriais iš Latvijos ir Estijos, siekdami interaktyvios edukacijos, kuri yra pritaikyta šiuolaikiniams jaunuoliams, kurie dažnai būna paskendę savo telefone, sukūrė pagrindinius produktus ir patrauklų mokymosi būdą – 15 interaktyvių plakatų ir papildytosios realybės programėlė su kuria reikia skanuoti plakatus. Šis nauja priemonė, prisitaikanti prie jaunimo gyvenimo, padės labiau įsigilinti į įvairias ekologijos problemas ir į sprendimus kaip reikia keisti blogus įpročius.

Tam, kad būtų paskatintas šio projekto plakatų įtraukimas į kasdieninį jaunimo švietimo procesą, buvo organizuoti du renginiai skirti jaunimo edukatoriams ir jaunimui, o renginiuose dalyvavo pranešėjai: Giedrius Bučas („Kūrybos kampas 360”), Austė Juozapaitytė („Žalio gyvo“), Justina Vyšniauskaitė (mobiliosios programėlės „Ailuna“ atstovė), Milda Koženiauskaitė („Žinių kodas“), kurie pristatė įvairias tvarumo, ekologijos, aplinkosaugos temas, skatindami dalyvius keisti savo įpročius norint turėti švarią aplinką ir suprasti, kaip kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie žalesnės aplinkos kūrimo.

Erasmus+ projektu „Papildytoji realybė aplinkosaugos švietime“ norima įtraukti naująsias technologijas tvarumo ir ekologijos į jaunimo edukaciją bei skatinti norą domėtis šiomis temomis per patrauklią ir šiuolaikišką technologijų prizmę.

Susidomėję dalyviai galės laisvai naudoti plakatus edukacijai praplėsti savo akiratį, o su jaunimu dirbantys darbuotojai galės išmaniau mokyti jaunimą naudodami papildytosios realybės plakatus, kurie leis kurti teigiamą pokytį ne tik jaunimui, bet ir aplinkai.

Tikime, kad interaktyvūs plakatai prisidės prie to, kad būsimi darbuotojai bus sumanūs, sąmoningi ir draugiški aplinkai!

Interaktyvius elektroninius plakatus galima rasti čia:
http://www.inovacijubiuras.lt/lt/aree-plakatai/

Per 2020-uosius metus portale CVbankas.lt apsilankė 4,6 mln. unikalių lankytojų ir jie iš viso atliko 53 mln. darbo skelbimų paieškų. Iš jų 800 000 sudarė konkretaus darbdavio paieškos – skelbimų paieškos, raktinio žodžio laukelyje įrašius konkrečios įmonės pavadinimą. Išanalizavus paieškų duomenis, paaiškėjo darbdaviai – lyderiai, kurie per 2020-uosius metus buvo daugiausiai ieškoti darbo ieškančiųjų.

„Darbo rinkos lyderiai 2020” nominacijos Nominuoti lyderiai 5 kategorijose: transporto, IT ir telekomunikacijų, finansų, pramonės ir gamybos, paslaugų. O „Metų darbdavys“ nominacija suteikta darbdaviui, kuris sulaukė paties didžiausio darbo ieškančiųjų dėmesio praėjusiais metais, nepriklausomai nuo kategorijos.

Žemiau pateikiame sąrašą nominacijų ir jų nugalėtojų.

• Darbo rinkos lyderis 2020 – Metų darbdavys LIDL
• Darbo rinkos lyderis 2020 – Transporto kategorija GIRTEKA
• Darbo rinkos lyderis 2020 – IT ir telekomunikacijų kategorija TELIA
• Darbo rinkos lyderis 2020 – Finansų kategorija SEB
• Darbo rinkos lyderis 2020 – Pramonės ir gamybos kategorija IGNITIS Darbo rinkos lyderis 2020 – Paslaugų kategorija TRANSCOM

„Tai yra gausiausios auditorijos darbdavių patrauklumo tyrimas Lietuvoje. Iki šiol dar nebuvo apibendrinti tokio didelio žmonių skaičiaus įvertinimai. Sveikiname laimėtojus, pelnytai užsitarnavusius Lietuvos žmonių palankumą” – sako portalo CVbankas.lt vadovas Tomas Toleikis.

(Iš pranešimo spaudai)

Kokia ta ironija, vėliau užpildžiau tą formą ir buvau priimta į ilgalaikę savanorystės programą. Turėjau tik pusę savaitės susikrauti visą savo gyvenimą į lagaminą ir šokti į lėktuvą, skrendantį link Pezaro miesto Italijoje. Siestos, balkonai ir makaronai su pesto padažu. Šiais trimis dalykais apibūdinčiau savo gyvenimo būdą Italijoje. Manau, kad man labai pasisekė, nes turėjau galimybę gyventi vienoje gražiausių Europos šalių. Tik link Adrijos jūros besileidžianti saulė man priminė, kad aš ne namie. Tyrinėti Pezarą ir pačią Italiją, susipažinti su daugybe naujų žmonių, pažinti įvairias kultūras ir kurti prisiminimus buvo mano kasdienybė.

Žinoma, gyvenimas ten buvo ne tik pramogos, mes ten buvome ne šiaip sau. Aš dirbau meno srityje. Dėl Covid-19 tam tikrais momentais mano pagrindinis projektas buvo sustabdytas, todėl užsiėmiau daugybe įvairių veiklų, pavyzdžiui, mokiausi skaičiuoti itališkai vaikų meninės vasaros stovykloje, dirbau nacionaliniame teatro festivalyje, dalyvavau diskusijose apie kultūrinę tapatybę su paaugliais ir panašiai.

Galėčiau pasakyti, kad šios dvi savaitės, kol buvau festivalio komunikacijos komandos dalimi, buvo geriausios per visą savanorystės laikotarpį. Visų pirma, renginys vyko viename gražiausių mano kada nors matytų pastatų – „Rossini“ teatre. Su komanda galėjome pamatyti visus pasirodymus ir pažinti itališką kultūrą. Mūsų pagrindinė užduotis ten buvo sukurti vaizdo dienoraštį ir parodyti auditorijai visus dalykus, kurie vyko už scenos ribų. Bendradarbiavimas su italais padėjo mums peržengti kalbos ir kultūros barjerus. Mes davėme interviu vietos televizijai ir tai man buvo įsimintiniausia akimirka. Darbas teatre buvo tarsi kasdien eiti į šventę.

Iš pirmo žvilgsnio gyvenimas ten buvo pasaka, bet pasitaikydavo ir įvairių kliūčių, kaip laiko suderinamumas ar komunikacijos problemos. Kartais mes gaudavome pranešimą likus dviem valandoms iki susitikimo, kartais atšaukdavo susitikimą likus dviem minutėm iki jo pradžios, kartais visiškai nebūdavo jokių pranešimų. Visos šios problemos dažniausiai kilo dėl to, kad Covid-19 situacija vis prastėjo. Iš pradžių buvo sunku viskam pasiruošti, tačiau po kurio laiko ,,fluyendo“ (plaukimo pasroviui) tapo kiekvieno šūkiu, net ir labai organizuotas ir griežtas žmogus kaip aš turėjo prie jo prisitaikyti. Mūsų organizacija padarė viską, kas buvo jos galioje, bandydama sukontroliuoti situaciją, ir aš esu be galo dėkinga už visas mums suteiktas galimybes.

Meluočiau, jei sakyčiau, kad viskas buvo ganėtinai paprasta. Pradžioje buvo keista pakeisti patogų gyvenimą į tokį, iš kurio nežinai, ko tikėtis. Nors visi buvo labai palaikantys ir malonūs, pasigedau laiko sau. Tuo momentu supratau kas yra komforto zona, nes jos nebeturėjau.

Galėčiau pasakyti, kad tai buvo pagrindinė pamoka, kurią išmokau savanorystės programos metu. Susidūrimas su daugybe skirtingų žmonių iš įvairių sričių padėjo man labiau suprasti ir vertinti save. Apskritai, kai pirmą kartą susiduriate su svetima kultūra, jūs atsiduriate tokioje padėtyje, kai manote, kad tik jūsų vertybės, elgesys ir supratimas yra teisingi. Po to, kai gyvenau su 5 žmonėmis po tuo pačiu stogu, kurie visi skirtingų kultūrinių tapatybių, supratau, kad klystu. Taigi, akistata su svetimomis kultūromis man padėjo praplėsti akiratį.

Apibendrinant, jei svarstote priimti sprendimą panašų į manąjį, nebegalvokite, tiesiog padarykite tai. Tai nėra taip baisu, kaip manote. Namų ruošos darbai visur vienodi, žadintuvas skamba vienodai, jūs taip pat liksite tokie pat, nors ir įsivaizdavote, kad po šio nuotykio grįšite kitu žmogumi. Tiesa yra ta, kad keičiasi tik jūsų požiūris į gyvenimą. Taip, tai tiesa, kad savanorystė yra susijusi su kitais, bet galų gale ji labiausiai susijusi su savęs pažinimu.

Urtė dalyvavo Europos solidarumo korpuso projekte ,,ESC in Marche II“, Siunčiančioji organizacija: Inovacijų biuras (Lietuva), Priimančioji organzacija: Merope – Associazione culturale di Promozione Sociale (Italija), Koordinuojanti organizacija: Vicolocorto (Italija).

Jei turite klausimų, nedvejodami kreipkitės į Inovacijų biurą: info@inovacijubiuras.lt

Tačiau didžiausias sąstingis tesėsi vos porą savaičių. Jau nuo Velykų pradėjo matytis darbdavių suaktyvėjimas. O paskelbus apie antrąjį karantino švelninimo etapą suaktyvėjimas tapo itin ryškus. Praėjusią savaitę (balandžio 20-26 d.) darbdaviai buvo patys aktyviausi per visą karantino laikotarpį.

Darbo portale CVbankas.lt praėjusią savaitę darbdaviai peržiūrėjo 67% daugiau gyvenimo aprašymų nei karantino pradžioje. Kandidatavimų skaičius, nors jis karantino laikotarpiu taip pat palaipsniui auga, nepadidėjo tiek, kiek padidėjo darbdavių peržiūrimų CV skaičius. Be to, darbdaviai aktyviai peržiūri ne tik atsiųstų kandidatų gyvenimo aprašymus, tačiau ir duomenų bazėje publikuojamus CV. Tai vienas iš indikatorių, parodančių, jog darbdaviai atnaujina darbuotojų paieškas.

Naujų darbo skelbimų skaičius darbo portale CVbankas.lt praėjusią savaitę buvo 46% didesnis nei karantino pradžioje. Nors skelbimų kol kas įdedama mažiau ne prieš karantiną, bet augimo tendencija itin aiški.

Praėjusią savaitę itin ryškus skelbimų augimas pastebimas prekybos, pardavimų vadybos, pramonės/gamybos, klientų aptarnavimo srityse. Didžiausios įtakos tam turėjo atnaujinama tam tikrų verslų veikla.

Karantino laikotarpis paveikė ne visus vienodai. Portale CVbankas.lt matoma pora sričių, kur skelbimų skaičiaus sumažėjimas buvo ne toks didelis. Viena iš jų – informacinių technologijų sritis. Palyginti su kitomis sritimis, jaučiamas tik nedidelis / vos pastebimas sumažėjimas. Kita nedaug karantino paveikta sritis – statybų sektorius. Pirmąją karantino savaitę skelbimų skaičius šiek tiek mažėjo, po to vėl grįžo į beveik tą patį lygį. Statybų darbai dažniausiai vyksta atvirame ore ir karantino apribojimai šiai veiklos sričiai neturėjo itin didelės įtakos.

Vienintelė sritis, kurioje karantino metu stebimas net ir darbuotojų poreikio augimas – apsauga. Karantino taisyklių laikymąsi paslaugų ir prekybos vietose neretai užtikrina apsaugos darbuotojai. Todėl jų poreikis karantino metu net šiek tiek išaugo.

Kai kurios darbo sritys portale CVbnakas.lt jau dabar yra pasiekusios prieškarantinines darbuotojų paieškų apimtis ar net jas viršijusios. Statybų bei sandėliavimo kategorijos yra pačios gausiausios kategorijos, kuriose darbo skelbimų skaičius pastarąją savaitę (gegužės 4-10 dienomis) jau pasiekė prieškarantininį lygį. Statybų kategorija apskritai nebuvo itin smarkiai paveikta karantino – didesnis sulėtėjimas buvo pastebimas tik pirmąją savaitę. Po to iškart pradėjo augti.

Yra ir tokių kategorijų, kuriose pastarąją savaitę įdėta net daugiau skelbimų nei prieš karantiną buvęs vidurkis. Tai energetikos/elektronikos, teisės, draudimo, apsaugos, dizaino/architektūros, žemės ūkio bei nekilnojamojo turto kategorijos.

Vis dėlto kai kuriose kategorijose vis dar jaučiamas darbo skelbimų sumažėjimas. Viena iš labiausiai karantino paveiktų klientų aptarnavimo/paslaugų kategoriją, nors ir pamažu auga, tačiau toli gražu dar nepasiekė savo ankstesnio lygio.  Kategorijoje vadovavimas/kokybės vadyba taip pat matomas darbo skelbimų sumažėjimas, kuris negrįžta į ankstesnį lygį. Kol kas vis dar smarkiai sumažėjusi ir personalo specialistų paieška.

2016 metais labiausiai padidėjo teisininkų, inžinierių ir mechanikų, pramonės ir gamybos, žiniasklaidos specialistų ir statybininkų paklausa. Skelbimų skaičius apie šių sričių darbuotojus portale CVbankas.lt ūgtelėjo maždaug nuo 30 iki 50 procentų.

Taip pat nemažai (20-30 procentų) augo informacinių technologijų, sandėliavimo darbuotojų, administratorių ir sekretorių, marketingo ir reklamos, personalo valdymo specialistų paklausa.

CVbankas.lt duomenys rodo, kad skelbimų apie kai kurių sričių darbuotojų poreikį skaičius ne didėjo, bet sumažėjo. Pernai, palyginti su ankstesniais metais, labiausiai sumažėjo maisto gamintojų ir apsaugininkų poreikis.

Taip pat mažėjo vadovavimo ir valdymo, nekilnojamojo turto, draudimo ir žemės ūkio sričių darbuotojų poreikis, bet skelbimų skaičiaus pokytis nesiekia 10 procentų.

Portalo CVbankas.lt vadovas Tomas Toleikis pastebi, kad auganti darbuotojų paklausa ir didėjanti darbdavių konkurencija dėl jų sudaro palankias sąlygas darbo ieškantiesiems: „Šiuo metu itin geras metas ieškoti darbo – darbdaviai itin aktyvūs, o darbo pasiūlymų kaip niekada gausu”.

CVbankas.lt informacija