Tikriausiai dauguma iš mūsų pažįsta nedaug žmonių, kurie būtų gavę darbą bent jau vieną kartą nenuėję į darbo pokalbį. Darbo pokalbio rezultatai turi didžiulę įtaką sprendimui pasirinkti darbuotoją. Blogai pasirodęs kandidatas gali būti pašalintas iš kandidatų sąrašo nepaisant jo patirties, gebėjimų ar rekomendacijų. Kita vertus, į darbą gali būti priimtas ne pats geriausias kandidatas, tačiau labai gerai pasirodęs pokalbio metu. Taigi, ką reikėtų žinoti apie darbo pokalbius?
Pirmasis žingsnis, siekiant gauti darbo pasiūlymą – tinkamo gyvenimo aprašymo kūrimas. Dažna klaida, lemianti darbdavio sprendimą nepakviesti Jūsų į darbo pokalbį, yra netinkamas prisistatymas, kitaip tariant, – netvarkingas CV, netinkama nuotrauka, daug gramatinių klaidų, nesilaikoma chronologijos, neaišku kokiose įstaigose kandidatas dirbo, baigė studijas ir pan. Darbdavys atkreips dėmesį į tuščius tarpus jūsų gyvenimo istorijoje, dažną darbų kaitą, trumpus darbo laikotarpius, darbo keitimą dėl mažesnio atlygio, abejotinus ar su pageidaujama pozicija nesusijusius kursus ir pažymėjimus, ar Jūsų CV antraštė dera su pageidaujama pozicija. Gyvenimo aprašymas gali būti prilyginamas reklamai – labai svarbu perteikti pozityvų įvaizdį, rašyti logiškai bei rūpestingai ir, be abejo, CV turėtų būti specifinis t.y., pritaikytas konkrečiai įmonei ir pozicijai.
Jeigu Jūsų gyvenimo aprašymas bus atrinktas, greičiausiai sulauksite skambučio iš darbdavio. Skambučio tikslas, dažnai, ne tik susitarti dėl susitikimo, bet ir surinkti detalesnę informaciją apie Jus. Darbdavys stebi kaip bendraujate, koks Jūsų balso tonas, kaip reaguojate į stresines situacijas. Pokalbio metu galite sulaukti gyvenimo aprašymą patikslinančių klausimų ar klausimų apie lūkesčius atlyginimui, pozicijai, kodėl keičiate darbą ir k.t. Nenustebkite jeigu darbdavys dar telefoninio pokalbio metu pasidomės Jūsų užsienio kalbų žiniomis ir pasiūlys pokalbį tęsti kita kalba. Taigi, būkite pasiruošę, iš anksto apgalvokite galimus klausimus bei atsakymus, nes skambučio galite sulaukti vos po kelių minučių. Taip ne tik sumažinsite stresą sulaukę netikėto skambučio ar neįprastų klausimų, bet ir sudarysite gerą įspūdį apie save.
Didžiausią įtaką kandidato vertinimui turi darbo pokalbiai. Šie pokalbiai yra vertingiausi įvertinant kandidato intelektą, suinteresuotumą ir bendravimo su žmonėmis įgūdžius, dažnai naudojami kaip darbo rezultatų prognozavimo priemonė, įvertinama ar kandidatas ir organizacija yra iš principo suderinami. Kokių klausimų galima tikėtis darbo pokalbių metu? Be abejo, darbdavys norės daugiau sužinoti apie jau įgytą patirtį bei išsilavinimą, ką konkrečiai darėte, ko išmokote, kas buvo sunku. Pokalbio metu atkreipiamas dėmesys ar kandidatas nevėluoja, ar yra pasiruošęs (t.y. tinkamai, tvarkingai apsivilkęs), teiraujamasi apie idealų darbą, priežastis paskatinusias keisti darbą, ką kandidatas žino apie įmonę, bandoma išsiaiškinti kandidatų lūkesčius susijusius su darbu, vadovu bei atlyginimu. Galite tikėtis ir klausimų apie Jūsų asmenybę (ką mėgstate, ko nemėgstate, ką veikiate laisvalaikiu, kokias knygas skaitote ir t.t.) bei tarpasmeninius santykius (pvz., kokius žmones mėgstate). Teigiama, kad šiuo metu labiausiai vertinamos darbuotojų savybės yra iniciatyvumas, lyderystės potencialas bei socialinės kompetencijos (bendravimas ir gebėjimas dirbti komandoje). Klausimų spektras gali būti labai platus, tačiau darbdavys neturėtų užduoti klausimų susijusių su amžiumi, lytimi, negalia, tautybe, rase, šeimynine padėtimi bei seksualine orientacija. Jūs turite teisę į tokius klausimus neatsakyti. Pokalbio metu darbdavys vertina kokius klausimus užduoda pats kandidatas, ar jis nuoširdus, kaip reaguoja į aplinką. Nenustebkite, jeigu Jūsų paprašys atlikti testą ar tam tikrą užduotį. Paprastai testai raštu įvertina intelektą, tinkamumą, gebėjimus, interesus ir net sąžiningumą (ar esate atidus, atsakingas, ar nesukčiaujate atlikdamas užduotis). Testuose raštu dėmesys paprastai sutelkiamas į skaitymo, matematinius, mechaninio sumanumo ir gebėjimo dirbti su kitais įgūdžius. Galima išskirti ir darbą imituojančius testus – priklausomai nuo savybių, kurias privalo turėti realiai tą darbą dirbantis asmuo, tai gali būti interviu vedimas, gaunamos korespondencijos apdorojimo pratimai, grupinės diskusijos, verslo sprendimų priėmimo žaidimai (pvz., kandidatui gali tekti atlikti vadovo vaidmenį ir per dvi valandas nuspręsti, kaip reikia reaguoti į 10 gautų tarnybinių pranešimų) ir kt.
Taigi, kandidato tinkamumas vertinimas nuo gyvenimo aprašymo gavimo iki pat sutarties sudarymo, todėl visuomet būkite pasiruošę!
Straipsnį parengė: Dovilė Vitienė
